1 diena. AGADIRAS
Keliavome Varšuva -Agadiras, iš Vilniaus bilietai vos ne trigubai brangesni. Skridome 4h.40min.
Nusileidus Maroke apie 19h Maroko laiku (2h atgal nuo LT laiko), nuotaikos pasikeitė, šiluma savo daro, nebuvo karšta, bet kai Lietuvoje +2, o ten +14, skirtumas jaučiasi.
Oro uoste teko pildyti atvykimo lapelius, po to muitininkai prie langelio paima lapelį ir uždeda antspaudą pase. Kelis metrus paėjus, kitas muitininkas dar kartą patikrina ar yra antspaudas pase.
Po patikros einame link automobilių nuomos, buvome užsirezervavę automobilį iš anksto. Buvo baimė, nes teko klausytis komentarų dėl vairavimo Maroke ypatumų, ir kad lietuviškos teisės negalioja. Viskas gerai, išsinuomavome ne tokią mašina kaip buvo žadėta, bet nieko, nenusiminėme, ši buvo truputi didesnė, mums tryse netgi patogesnė.
Pirmą vakarą nieko neplanavau, tesinorėjo susirasti viešbutį, pastatyti automobilį į stovėjimo aikštelę ir ramiai prasieiti, pažiūrėti kaip ir kas šitoje šalyje. Gerai, kad atvykome vakare, automobilių gatvėse mažiau nei dieną.
Su parkavimusi visas dienas problemų nebuvo, visur galima rasti vietos, tik aišku viskas mokama. Už naktį sumokėjome 10 DH. (viską dalinome iš 10, nors kursas apie 10,50 už vieną eur.). Už naktį sumokėjome 1 eur . Pasidėjome daiktus viešbutyje, viešbutis tragiškas.... Gerai, kad tik 1 naktis. Nors tą patį buvome pasirinkę ir likusioms 6 naktims. Greitai atšaukėm, ir užrezervavome kitą. Vis dėl to booking'o reitingai yra gerai. Foto viešbučio dar ne viską pasako kai rezervuojies :) . Visada rezervuoju viešbučius su nemokamu atšaukimu, geriau jau sumokėsiu truputį daugiau, bet akad galėčiau atšaukti, jei kas negerai bus.
2 diena. AGADIR - QUARZAZATE
Ryte atsikėlę sėdome į mašiną, maršrutas buvo daugmaž sudėliotas iš anksto. Pakraupę buvome nuo kitų vairavimo mieste, tad norėjome kuo greičiau dingti iš miesto. Važiuoja visi kaip kas moka. Ir daug pypsena :)
Pirma stotelė buvo labai didelis turgus. Norėjome nusipirkti vaisių ir kelias šiaip smulkmenas. Jau nuo šios dienos supratome kaip marokiečiai nori kitiems padėti, aišku su nauda sau. Iškart prisistatė "draugelis su pagalba" . Ir aišku nusipirkom net per daug ko reikėjo. Čia nuoroda turgaus, gal kam prireiks.
Važiuojant vaizdai nerealūs. Vis sustojame kur nors nusifotografuoti, taip kelionė užsitęsia. Ir kalnus tolėliau matome, ir ožkas medžiuose, viskas labai įdomu.
Šiuo metu upės labai išdžiuvusios buvo, kai kur vandens nė lašo nebuvo likę, kad ir kokios jos didelės buvo. Įsivaizduoju, kad vaizdai dar gražesni kai upės teka .
Vaizdai žavi, nuotraukos to neperteikia.
Toks vaizdas kad kas 100km vis kitoje šalyje važiuotum. Vis kitokie vaizdai. Kartais atrodo kad niekas negyvena.
Pravažiavome labai daug kaimelių, kuriuose verda mūsų akimis keistas gyvenimas.
Šalia Quarzazate yra įsikūrusios dvi kino studijos.
Ar pamenate filmą „Dangaus karalystė“ („Kingdom of Heaven”, 2005) ir jame esančias kvapą gniaužiančias riterių kovų ir Jeruzalės užėmimo scenas? Arba įspūdingas užtvankas lašišoms filme „Tai nutiko Jemene” („Salmon Fishing in the Yemen”, 2011)?
Šiuos abu filmus sieja viena šalis – Marokas, nes būtent čia buvo sukurtos daugelio istorinių (ir ne tik) filmų scenos, o Aukštojo Atlaso kalnuose įsikūręs Ouarzazate miestas vadinamas tiesiog – Maroko Holivudu.
Mieste lankėsi ir filmavosi tokios žvaigždės kaip kad Julia Roberts, Samuelis L. Jacksonas, Jeanas-Claude’as VanDamne’as, Jackie Chanas, Bradas Pittas, Jeanas Paulas Belmondo ir kiti, kai kurie iš jų netgi turi nusipirkę čia nuosavus apartamentus.
Čia jau oras vėsesnis . Naktį net šaltuko buvo. Gerai, kad šeimininkai kambaryje buvo palikę didelius storus dekius, tad nesušalome.
3 diena.QUARZAZATE- TINGHIR
Kylam aukščiau į kalnus. Šiandien kalnų diena.
Realiai apie 2.5h kelio, bet mes vos ne visą dieną važiavome, neskubėdami. ir nuvažiavome apie 340 km. |
3kg mandarinų ir kelionę tęsiame :) |
Užsukom į OASIS MUSEUM, kurį rekomendavo aplankyti šeimininkai pas kuriuos nakvojome.
Šitų primėtyta pakelėse matėme, nesupratome kodėl jie ten guli. |
lūpų dažai moterims :) perbrauki šlapiu pirštu tą daiktą ir tepi ant lupų :) |
iš ko statomi jų namai ir visi kiti pastatai. |
Atlaso kalnų grandinė driekiasi maždaug 2500 km per tris valstybes: Maroką, Alžyrą ir Tunisą.
Kalnai atskiria Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantes nuo Sacharos dykumos.
Toubkalis – aukščiausia viršūnė visoje kalnų grandinėje, esanti Maroke. Jos aukštis siekia 4167 metrus. Kitos dvi aukščiausios viršūnės taip pat yra Maroke, esančiame Ounoukrim kalne: Timzguida viršūnė virš jūros lygio pakilusi 4089 m, Ras Ouanoukrim viršūnė – 4083 m.
Kalnai pritraukia daug turistų. Tai ideali kryptis žmonėms, mėgstantiems žygius ir alpinizmą. Atlaso kalnuose galima grožėtis nepaprastais neaprėpiamų tolių vaizdais, sniegotomis kalnų viršūnėmis, žaliais plotais bei kalnais ir uolomis.
Įspūdingi Todros ir Dadeso tarpekliai pietiniame Aukštųjų Atlaso kalnų krašte. Atlaso kalnai – tai dar vienas rojaus kampelis psaulyje.
Mes dar vykome link M'semrir miestelio, vaizdai irgi įspūdingi. Bet teko apsisukti ir važiuoti atgal (gryžti į pagrindinį kelią ), važiuojant džipais būtų buvusi galimybė pravažiuoti toliau laukais, bet kelis km pavažiavus, vyrai įsitikino kad neverta, ir vėl aš buvau teisi, kad teks apsisukti ir gryžti atgal :)
Vykome pagal šią rekomendaciją rastą internete ir nenusivylėme :)
"Dades Gorge – mums
baisiai baisiai patiko. Nuo pagrindinio kelio Ouarzazate – Merzouga
ties Boumalne Dades reikia sukti į
kairę ir iki galo važiuoti beveik pusšimtį kilometrų, o paskui vėl grįžti iki
to pagrindinio kelio tiek pat atgal. Nuo posūkio iki Dades yra 27 km., bet privalu važiuoti iki pat galo – iki Msemrir (viso 46 km.). Kadangi aš nesu
buvusi anapus Atlanto, tai galiu drąsiai pasakyti, kad kažkur tarp Dades ir Msemrir yra beveik netikėtai atrastas Maroko „Grand Canyon“. O gal
ir dėl to, kad apie šią vietą radom labai nedaug informacijos, ir netgi kažkur
pusiaukelėje jau beveik norėjom apsisukti, ši vieta paliko baisiai didelį
įspūdį. Pirma kelio dalis gal ir nebuvo labai įspūdinga, jau tiksliai
nebepamenu, tik įstrigo labai intensyvių spalvų kalnai, bet kuo toliau tuo
labiau gamtovaizdis stebino, atsiverdavo nauji slėniai, kanjonai, net nesuprasi
ar jie vėjo, ar lietaus ar dar kieno išgraužti... Buvau tik kažkuriam kelionės
dienoraštyje skaičiusi, kad „15 km ruožas tarp Dades Gorge ir Msemrir pats
įspūdingiausias Maroke“, o „Msemrir –
kaip pasaulio kraštas“. Ir tai tikra tiesa. O galų gale kelias, nuvažiavus apie
50 km, kažkokiame kaimelyje tiesiog taip ir užsibaigia... į niekur. Visiškas
civilizacijos pakraštys. Primygtinai siūlau čia užsukti, ir tam suplanuoti bent
porą valandų, nes keliukai tikrai įspūdingi, kai kur sunkiai pravažiuojami, bet
vaizdai atperka viską. Čia tikrai buvo pilnos kelnės laimės... ir jokia
fototechnika tam perteikti yra bejėgė."
Keli kilometrai nuo Tinghir miesto yra Todros tarpeklis.
Todros kanjonas (Todgha Gorge) yra apie 40 km ilgio, keliautojams paprastai parodoma tik nedidelė (bet pati gražiausia) jo dalis. Tai yra paskutiniai keli šimtai metų, kur jis susiaurėja iki 10 m, o uolos kyla į viršų iki 150 ir daugiau metrų.
Tinghir miestas mums nemielas buvo, norėjosi pavalgyti ir gryžti į RIAD greičiau. Nesmagu buvo vaikščioti sutemus. Dar prisistatė "gidas" , mušdamas i krutinę, kad yra tikras berberas, ir nori už dyką mums viską aprodyti. Maroke turgus vadina SUPER MARKET , tik jau trečioje dienoje mums daėjo, kad jei jie siūlo mus nuvesti į supermarketą, tai nuves į turgų, ir pirmiausia į tą vietą kur jų "taškas" arba pažystami prekiauja. Dar tvirtino, kad nori mus nuvesti, kad pažiūrėtume kaip moterys rankomis audžia kilimus. Bet kai pradėjo mus vesti mažomis siauromis gatvelėmis kur jau žmonių mažai, ir dar telefoną išsitraukęs kažkam paskambino, jau nejauku paliko, apsisukome ir ėjome atgal link stovėjimo aikštelėje paliktos mašinos.
Užsukome pavalgyti. Pirmą kartą Maroke kuskusą paragavau, ir įsitikinau , kad šis valgis ne man :) vyrams jis patiko. Sriuba irgi nelabai, per daug kario. Dar Tadžina su kažkokiais mėsos kotletukais atnešė. Likau beveik nevalgius, tik daržoves troškintas suvalgiau, kurios buvo skanios :)
Net nereikėjo derėtis, kainas iškart vos ne per pusę numušė, nes buvome vieninteliai lankytojai tuo metu.
Teko ir taip pamatyti gyvenančius žmones. Ryte kol pusryčiavome kieme (nors čia buvo dar šalčiau, tačiau rytinė saulutė mielai šildė) matėme kaip iš čia išgynė gyvulius (karvutę, ožką ir asiliuką). Einant įkišau nosį pažiūrėti, supratau, kad apačioje laiko gyvulius o viršuje žmonės gyvena.
4 diena. TINGHIR - MERZOUGA
Užsipirkome bulkų (kaina nuo 2 iki 4 DH) ir vėl į kelią. Mums jos labai patiko, vienas valgėme arba su tepamais sūreliais, kurių yra daug rūšių ir visi labai skanūs .
Atrodo tiek daug ir karvių, ožkų ir avių augina, bet sūrio pasirinkimas gana mažas. Fermentinio sūrio net nematėme. Mocarelos nemažai visur parduotuvėse. Bet populiariausias tepamas. Viešbučiuose tik tepamas sūris buvo.
Galima buvo 3 ir 4 dienos maršrutą į vieną dieną sudėti, bet nesinorėjo tiesiog prabėgomis viską pamatyti.
Čia jau gamtos spalvos visai kitokios traukiant link dykumos.
Mėsos parduotuvės visur tokios, didesniuose miestuose matėme mėsą šaldytuvuose. Kai kur net daugiau mėsos gabalų prikabinta būna. |
Šiame krašte labai daug fosilijų visi pardavinėja. |
toks gana dažnas reiškinys. |
Taip keliauti pas juos normalu :) į bet kokias transporto priemones sulipę važiuoja. |
Išvažiavus iš Tinghir labai daug šiukšlių,stiklo šukių buvo pakelėse. Tokios netvarkos niekur nematėme. |
Netoli Merzaugos išvydome kažkokius kauburius, kaip mums paaiškino, kad čia kiekviena šeima iššsikasdavo ale šulinį, iš kurio semdavo vandenį senais laikais (tie šuliniai po žeme sujungti į bendra tunelį). Kai kur gylis siekdavo iki 40m.Teko išklausyti "gido" aišku ne už dyką, bet buvo idomu (pas kurį po to buvome pavaišinti mėtų arbata ir nusipirkome skaras ) .Aišku kuo arčiau dykumos, tos skaros brangesnės budavo. Nors jau prieš tai kainas buvome išsiklausinėję, tad žinojome už kiek galime pirkti.
Per automobilio langą vaizdelis. Nelabai malonu iš taip arti buvo žiūrėti . |
sustojome paragauti, mažiausiam patiko, mums priprasti tiesiog prie tos minties reiktų |
IR ŠTAI PAGALIAU ILGAI LAUKTOJI SACHAROS DYKUMA !!!!!
Štai kaip ji prasideda Maroke ! |
Pasidejome daiktus viešbutyje ir išejome i kiemą , pasižvalgėme ir nusprendėme į kurią kopa bandysime užlipti. Aišku iki kopos dar nemažai reikejo nueiti . O ir laiko iki saulės nusileidimo nebuvo daug, nesinorėjo patamsyje dykuma vaikščioti. Suvaikščiojom pirmyn ir atgal per smėlį apie 5km. Gryžome į viešbutį ėjome salotų valgyti, pasakiškos ten Marokietiškos salotos buvo ! Užsisakėme paragauti visas 3 rušis, bet vienas atnešė net 3 vienetus :) kurios buvo skaniausios valgytos per atostogas.
visi trys alyvuoges valgyti pradėjome Maroke, ko anksčiau nebūdavo. Labai norėjau sriubos, čia ji jau skanesnė.
Jei kada dar teks lankytis dykumoje sezono metu, butinai nakvosime didelėse palapinėse , ale kempinguose, o ne viešbutyje. Viešbutį pasirinkome vien dėl to, kad naktys šaltos gruodžio mėnesį.
5 diena. MERZOUGA - AGADIR (aplankant Zagorą ir Ait Benhaddou)
Daugiausiai km nuvažiuota, jau nebenorėjome pusiaukelėje imti viešbučio , tad nusprendėme geriau naktį gryžti į Agadirą, nei nakvoti kažkur.
Galėjome gryžti artimesniu keliu nei pro Zagorą, bet netaupėme nei kuro, nei laiko, ir nesigailėjome išvystais vaizdais. Pradžiai buvau pasirinkusi į priekį važiuoti pro Zagorą į Merzougą. Bet pasiskaičius internete apie tuos du tarpeklius, pakeičiau truputi maršrutą, ir nusprendėme gryždami į Agadirą užsukti ten.
Zagoros apylinkėse gausu datulių . Sakė apie 150 rūšių augina. Pasirinkimas gana didelis :)
Papildėme mandarinų atsargas. po 4,5 DH |
Kažkokia įdomi akmenų spalva , sustojome pažiūrėti. |
Teko vėl tokiais kalnų keliukais pavažiuoti, kad net vairuotojui karšta buvo :) nesimatė apačios, o ir vaizdai kaip kokiam marso kanjone.
Viena pusė vietinių šitaip daiktus vežioja, kiti asiliukus apkrovę.
Vienos įspūdingiausių kasbų randasi netoli Ouarzazate esančiame Ait Benhaddou kaimelyje, kuris yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, o kaimelio kasbose buvo sukurta keletas garsių kino filmų. Tarp jų – „Arabijos Lorensas” ir „Gladiatorius”.
Beveik visi Ait Benhaddou nariai (o jų nei daug, nei mažai – apie 700) gyvena naujuose namuose už upės, tačiau teko atrasti ir keletą šeimų, gyvenančių pačiose kasbose.
Čia neužsibuvome, jau erzino tas prekeivių įkyrumas, kiekviename kampe jų pilna. Bet arbatinuką mėtų arbatai nusipirkome daug pigiau nei bet kur kitur kiek klausinėjome.
Apie šį miestelį buvau pamiršusi, tad gryždami paaukojome laiko, ir nuvažiavome iki jo.
Į viešbutį gryžome apie 23h.
6 diena. AGADIR - LEGZIRA
6 Dieną 14h turėjome grąžinti automobilį atgal į nuomos punktą. Nes norėjosi paatostogauti ramiai, ne tik automobilyje praleisti visas atostogas.
Legzirą buvau pasilikusi ant klaustuko, spėsim-nespėsim, bet planas kurį buvau susidariusi prieš atostogas išsipildė 98 %.
Kėlėmės 4.30 su tamsa, išsimiegosime senatvėje. Kai nuvykome jau pradėjo švisti (apie 7 jau šviesu). Super vaizdas prie vandenyno švintant !
Aišku pravažiavome nusukimą, ir davažiavome iki SIDI IFNI . Papusryčiavome , valgiau skaniausią kada nors valgyta omletą.
Vienintelė vieta kurioje, vyras šeimininkas ir jo du sūnūs nemokėjo anglų kalbos, sunkiai susikalbejome, tačiau priėjo kažkoks vietinis netoliese prekiaujantis, nusipirko omletą išsinešimui, aš parodžiau, kad ir mes 3 vnt tokių norime, ir dar kavos.
Labai mielas miestelis, norėčiau dar kada gryžti ten. Būtume žinoję, visą likusi laiką, ne Agadire praleidę, o Sidi Ifni.Susitikome vyruką, kuris rinkosi kalmarus pietums :) du tokius nemažus jau nešėsi.
mes nediduką irgi radome. Aišku tik pasifotografavome ir vėl paleidome atgal į vandenį. |
Likusios dienos praleistos Agadire. Gyvenome viešbutyje/apartamentuose. Nueita 114km per 6 dienas. Jojome kupranugariais, matėme laukinėje gamtoje augančius flamingus, šiaip ilsėjomės,deginomės. Prie jūros degintis per šalta buvo, vėjas šaltas. Nepatiko Agadiro papludimys, nes ribotas. kokie 4 km paplūdimio. Net neverta ieškoti daugiau :) Praėjus uostą prasideda gamyklos. O į kitą pusę einant švilpia pareigūnai, negalima eiti, užtverta didelė teritorija "Palais Royal" , vieni iš keletos karaliaus rūmų.
Flamingai |
Kaip ir mūsų pajūryje taip ir ten prekeivių pilna, nespėja vienas nueiti, kitas ateina :)
kam karštos arbatos ar kavos , gal kam spurgą ? :) ar originalius akinius iš Milano už 2 eur? :) |
my friend, come on, very cheap, only for you !!!! - kiekviename žingsnyje tie patys žodžiai...
radom superinę kepyklėlę kur ir sulčių galima natūralių atsigerti. |
Pagrindinė gatvė vakare |
Netyčia užėjome į vietą, kur vietiniai valgo, tai tris dienas ten valgėme, labai skanu buvo, tryse už 15eur. pavalgydavome (sriubos, arbata, puse kg labai skanios troškintos avienos, bulvės fri.) . Už arbatpinigius mūsų padavėjas ant sparnų skraidė, mums atėjus pirmas rankų spausti prieidavo :) man paprašius sriubos recepto, va kaip parodė :) ir dar į virtuvę nusivedė :)
Kainos maždaug :
Coca cola litras 6-8 DH , kioskuose brangiau, užsideda 2-3 viršaus, nors ant butelio kaina ir parašyta.
Sultys naturalios apie 12-18 DH
Vanduo apie 36 DH už pakuotę (6 vnt po 1,5L)
Spurga papludimyje 10 DH , gatvėje apie 1-2 DH
Tadžinų kainos įvairios. reikia klausti ir tikslintis.
Arbatos kainos apie 20 DH už ąsotėlį
Salotos apie 20-30 DH
Visur ir daug valgo baltą duoną (kaip pas mus prancūziškas batonas.)
Pigiau apsipirkti prekybos centruose, bet jų labai mažai. Labai daug mažų parduotuvėlių. Alkoholio matėme tik Agadire.
Dideliame prekybcentryje šviežiai keptas viščiukas kainavo apie 40 DH , kai gatvėse jų kaina apie 90DH
Ir puikiai visi angliškai susišneka, aišku ne idealiai, bet susišnekėti tikrai galima. Tik vienoje vietoje nešnekėjo, bet rankomis ir tarptautinėmis frazėmis susitarėme ko norime . Jei skaičių nori susižinoti, tiesiog telefono kalkuliatorių įjungi ir jie parašo sumą.
Nakvynių kainas per booking ar kitas platformas online galima pasižiūrėti.
Policijos pareigūnų daug , prie kiekvieno miestelio stovi ir tikrina. Mus tik pora kartų buvo sustabdę, paklausė ar viskas gerai. Kiti mato, kad ne vietiniai, parodo, kad galime važiuoti.
Dar vienas niuansas buvo, sustojome pakelėje persirengti, nes jau karšta buvo, sustojo mašina. Išlipa vyriškis ir klausia "Ar mums viskas gerai" , atsakome kad mes tik persirengiame. Palinki gero kelio ir gerų atostogų (dar prisistatė, kad jis miestelio ale meras.)
Apie taxi. Yra kelių rušių. (čia būtent Agadire, nes kituose miestuose kitomis spalvomis pažymėti automobiliai.)
šie veža žmonių kiek telpa, apie 7-8, jei kudesni sutalpins ir daugiau, tačiau jie pigūs. dar yra raudonos spalvos . |
jie brangesni, bet neima pašalinių žmonių. pasako kainą, ir nesvarbu kiek keleivių tuo metu važiuos. |
Pabaigai:
Kainos, aišku, galėtų būti labiau kaip Afrikoje, o ne kaip Europoje, nuolatiniai bandymai visur apmulkinti turistus ir įbrukti kokį š .... keliskart brangiau. Tačiau jau antroje dienoje imi gaudytis kiek maždaug gali kainuoti. Svarbu nebijoti sakyti savo kainos, nors ji kaip min 2 kartus turi būti mažesnė. Aišku, iš karto neparduos, bet ... nueinant sakys "IMK" :)
Tiesa, kas noritę tikros šilumos tai nevykite lapkričio- gegužės (čia Maroko žiemos laikas) mėnesiais, nes tuo metu lietuviams šilta, o vietiniai vaikšto su storomis žieminėmis striukėmis :), kai tuo tarpu mes su šortais ir maikutėmis.Tačiau jie nesistebi jau tokiais dalykais, žino, kad pas mus būna šalta ir daug sniego :) Kai mes atostogavome Agadire dienomis buvo 20-24, naktys vėsesnės. Kalnuose dar šalčiau.
Dėl valiutos, geriausia turėti grynųjų, ten visur galima išsikeisti į jų vietinę valiutą. Prekybos centruose, viešbučiuose galima atsiskaityti kortele.
Marokas saugi šalis, taip kad drąsiai PIRMYN !!!!